Skubančiame pasaulyje žmonės kartais neturi laiko nei sportui, nei apskritai sustoti ir paklausti savęs – kaip jaučiuosi savo gyvenime? Todėl vis dažniau kalbame apie būtinybę stiprinti emocinę sveikatą, be kurios ir gera fizinė būklė sunkiai įsivaizduojama. Panikos priepuoliai, perdegimas, sunkumai bendraujant – tai, kas atrodo, tiesiog nutinka, gali būti valdoma pasitelkus savistabą ir terapiją. Šiame pokalbyje kartu su emocijų sporto klubo įkūrėja ir psichologe Ieva Vaitkevičiūte pakviesime jus pažvelgti į savo vidų. „Emocinio raumens treniravimas prasideda panašiai kaip ir fizinio – įsivardiname, kur esame šiuo metu, ir ką norime pakeisti”, – sako Ieva. Kaip emocijų ir minčių treniruotės leidžia jaustis stabilesniems ir atsparesniems darbe, santykiuose bei tobulėti kaip asmenybėms? Kodėl norint būti ir emociškai, ir fiziškai stipriems, verta ugdyti įprotį reflektuoti?

Antroje pokalbio dalyje su irkluotoja toliau kalbame apie sportą ir gyvenimo sprendimus, kuriuos jis kartais priverčia padaryti. „Po studijų Amerikoje turėjau tęsti mokslus svajonių šalyje, tačiau pasirinkau sportą”, – drąsų žingsnį prisimena Viktorija. Kodėl irkluotojai visame pasaulyje kaip papildomas treniruotes renkasi dviratį? „Man dviračio mynimas – tarsi meditacija, pabuvimas gamtoje su savimi, tačiau patinka minti ir su kompanija”, – atskleidžia irkluotoja, daugiausiai kilometrų dviračiu įveikusi Trakuose. Ar vieną dieną Viktoriją Senkutę pamatysime ir tarp profesionalių dviratininkių?

Pirmoji patirtis dirbant irklavimo varžybose tuomet dar paauglei Viktorijai įkvėpė norą pačiai sėsti į valtį ir varžytis dėl aukščiausių apdovanojimų. O dabar, praėjus dešimčiai metų, Viktorija Senkutė yra profesionali irkluotoja, svajojanti apie olimpiadą. Daugelyje šalių irklavimas yra prestižinis akademinis sportas, turintis senas tradicijas. Viktorija pati tuo įsitikino, studijuodama Jungtinėse Amerikos valstijose: „Amerika išmokė mane nekreipti dėmesio į pastabas apie išvaizdą ir stereotipus, kuriuos girdėjau Lietuvoje”, – pasakojo sportininkė. Kas stumia į priekį profesionalius atletus? Kaip jie įveikia nesėkmes ir treniruojasi dar šiek tiek pakentėti? Ko iš profesionalų gali pasimokyti ir mėgėjai sportininkai?

Vis dažniau kalbama, kad žarnyno sveikata yra kur kas daugiau nei vien geras virškinimas. Sutrikus „antrosioms mūsų smegenims“, net būdami fiziškai aktyvūs, galime jaustis itin prastai. Sąnarių skausmas, nemiga, depresija, nutukimas yra tik nedidelė dalis sutrikimų, kuriuos gali iššaukti prasta žarnyno būklė. Kaip žarnynas lemia viso kūno emocinę bei fizinę sveikatą? „Žarnyno būklė atsispindi žmoguje, yra tyrimų, teigiančių, kad mūsų viduje gyvenančios bakterijos turi įtakos ligoms, elgesiui ir net pomėgiams“, – sako biomedicinos mokslų daktarė. Antroje pokalbio dalyje su Sandrija kalbamės apie tai, kaip žarnyne vykstantys procesai ir jų įtaką visam organizmui paaiškina, kodėl nesubalansuota mityba veda prie gyvenimo džiaugsmo praradimo ir sveikatos sutrikimų. Kaip stiprinti žarnyną? Kas sukelia nenumaldomą potraukį saldumynams ar kitiems produktams? Kaip atpažinti emocinį valgymą?

Su biomedicinos mokslų daktare, mitybos specialiste ir lektore Sandrija Čapkauskiene kalbame apie sportuojančių žmonių mitybą ir tai, kaip maistas veikia emocinę sveikatą. „Šiuo metu yra be galo daug informacijos apie mitybą, bet kartais dėl to galime sau labiau pakenkti nei padėti“, – pastebi mokslininkė. Ar mėgėjiškai sportuojantys ir aktyvūs žmonės turi specialių mitybos poreikių? Kas nutinka pirmiau – fizinis aktyvumas įkvepia geriau maitintis, o gal geresnė mityba suteikia energijos daugiau judėti? Sandrija sako, kad šie dalykai eina kartu: „Jei sportuoji, bet po to valgai ledus ir bandeles, tai be reikalo apkrauni kūną nereikalingais produktais.“ Nemėgstantiems sportuoti žmonėms mitybos specialistė pataria tiesiog daugiau vaikščioti ir daryti tai kiekvieną dieną. Pokalbio metu sužinosite, kodėl šis paprastas gyvensenos pokytis yra toks svarbus, norint ir sveikiau valgyti, ir geriau jaustis.

Antroje pokalbio dalyje su šokio judesio ir kūno terapeute neriame dar giliau į tai, ką žmogaus gyvenime reiškia judėjimas. Auksės teigimu, meditacija nebūtinai yra ramus sėdėjimas – tai gali būti ir judesys. „Jei turite daug minčių, judėkite su jomis, tai irgi bus koncentracija į tai, kas vyksta čia ir dabar”, – sako daug metų šokio pasaulyje praleidusi, o dabar judesio terapijos užsiėmimus vedanti pašnekovė. Kaip judesio terapija gali padėti surasti saugią vietą savo kūne ir išmokti labiau jį vertinti? „Tikiu, kad siela reiškiasi per kūną, nes kokį kitą instrumentą mes dar turime?”, – atkreipia dėmesį terapeutė. Kaip gilesnis ryšys su savo kūnu ir jo signalų stebėjimas gali padėti sumažinti lėtinius skausmus, pavyzdžiui migreną? Laidos pabaigoje pakviesime skirti kelias minutes sąmoningam judesiui ir atsipalaidavimui kartu su Aukse.