Kodėl mes sportuojame? Šio PNP epizodo viešnia psichologė, psichoterapeutė Rūta Kavaliauskienė pastebi, kad dažniausiai žmonės renkasi sportą genami vidinio kritiko ir savo perfekcionistinių dalių, todėl sukuria sau daug papildomos įtampos, kuri neretai baigiasi tuo, jog susidūrę su kliūtimis ar motyvacijos trūkumu, sportą meta ir nusivilia savimi.

Iš asmeninės patirties Rūta papasakos, kas jai padėjo susitarti su savimi ir sukurti tvarų ryšį su sportu. “Kai sau primenu, kad sportuoju tam, jog šiandien jausčiaus geriau, man daug lengviau daryti dalykus”, – sako Rūta, kuri kasdien tūkstančiams savo sekėjų ir klientų primena, kaip svarbu išgirsti ir atliepti visas savo dalis ir užpildyti emocinius poreikius, jei norime gyventi sąmoningiau ir suprasti, kodėl darome tai, ką darome.

Rūta tiki, kad fizinis pasyvumas paprasčiausiai kenkia žmogaus smegenims. Šiuo metu ji telkia bendruomenę, kur per svarbius pokalbius su savimi žmonės mokysis atpažinti kritikuojančius vidinius balsus, nepatenkintus poreikius ir paversti smegenis draugiškesne vieta gyventi.

Praėję metai man buvo ypatingi, ir viena iš priežasčių yra tai, kad PNP tinklalaidė drąsiai žengė nepriklausomu keliu ir, tikiuosi, pasiekia vis daugiau jūsų.

Kartu su Naujais metais daugeliui iš mūsų ateina, atrodo, neišvengiamas noras kažką daryti kitaip – kažką pradėti, kažką palikti. “Kartais jaučiamės įsitrigę, nes nevertiname to, ką turime”, – sako žinoma koučerė, knygų autorė Milda Sabienė, su kuria šį pirmadienį kalbamės apie tai, kaip išsikelti tikslus, prisiimti atsakomybę ir įvertinti tai, ką jau turi.

Ar tiesa, kad dauguma žmonių nemoka kelti tikslų? Kodėl tokia svarbi yra savirefleksija? Ar tikrai visi mūsų norai pildosi?

Man buvo labai įdomu kalbėtis su Milda, kuri nevynioja žodžių į vatą ir atskleidžia nepatogią tiesą, kurią kartais norisi nuo savęs nuslėpti – reikia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei savo gyvenimą ir jausti daugiau dėkingumo.

Judesys ne tik padeda išlaikyti formą ar stiprėti, pasiekti norimą kūno vaizdą, bet ir gali padėti labiau pažinti save. Man judesio terapija yra labai neatrasta tema, todėl labai norėjau pasikalbėti su žmogumi, kuris tuo gyvena.

Taip suradau Gediminą Kordušą – Integruotos kūno ir judesio terapijos IBMT praktiką, kuris lydi savo klientus i susitikima su tikruoju savimi, padeda išmokti savo kūno kalbą bei labiau pažinti savo emocinį pasaulį.

Kaip veikia judesio terapija, kodėl žmogui toks svarbus prisilietimas, kaip mus riboja baimė tapti pažeidžiamiems ir kaip gebėjimas būti čia ir dabar padeda sukurti geresnį ryšį ne tik su savimi, bet ir su kitais? „Mintimis mes keliajame į praeitį ir dabartį, o kūnas yra čia”, – atkreipia dėmesį Gediminas ir pateikia daug svarbių įžvalgų apie kūno kalbą ir netgi vieną puikų pratimą, kurį galėsite atlikti dabar pat. Tikiuosi jums šis pokalbis bus toks pat įdomus ir netikėtas kaip ir man. Gero klausymo!

Šiandien jūsų laukia jau antrasis epizodas, kurį įrašėme su intuityvaus valgymo ir kognityvinės terapijos specialiste Ingrida Augute. Man maistas yra labai įdomi tema, nes vieną vertus tikiu, kad jam dažnai teikiame per daug reikšmės, iš kitos pusės – chaotiškos ir nepilnavertės mitybos joks sportas kompensuoti negali.
O kai pradedame maistu pildyti tai, ko mums iš tiesų trūksta, reguliuoti emocijas ar perdėtai kontroliuoti savo mitybą, patenkame į maisto kalėjimą, kuriame gyventi be pasėkmių sveikatai ir savijautai greičiausiai neįmanoma.
Šiame pokalbyje su Ingrida kalbame apie valgymo sutrikimus, jų priežastis ir kelią sveikimo link. Ingrida pati patyrė, kaip neužauginta savivertė priveda prie noro kontroliuoti savo išvaizdą ir rimtų psichologinių bei sveikatos bėdų, todėl šiandien padeda kitiems atrasti taiką su maistu ir sukurti sveikus valgymo įpročius.
Tikiu, kad pokalbis bus ypač naudingas ir vaikus auginantiems tėvams bei padės suprasti, kaip nuo mažų dienų lavinti intuityvų valgymą, padėti paaugliams, kurie yra viena iš pažeidžiamiausių grupių tarp valgymo sutrikimus kenčiančių žmonių ir užauginti sveiką vaiko požiūrį į maistą. Juk mūsų poreikiai ir norai kartais taip skiriasi.

Šio PNP epizodo svečią galima drąsiai pavadinti itin sportišku filosofu. Norbertas Lisauskas yra ne tik treneris, karatė meistras ir beveik visą savo gyvenimą atidavęs sportui bei perėjęs įvairius jo etapus, bet ir jau penkerius metus veikiančio filosofijos klubo Norvegijoje įkūrėjas. Šiandien mes kalbesimes apie tai, kodėl kūnas ir protas yra neatsiejami, kaip sportas gali padėti  įtemptu gyvenimo metu, kaip pasiekti ramybės būseną ir išlaikyti ją nepriklausomai nuo gyvenimo aplinkybių. Tikiu, kad šis pokalbis naudingas ne tik sportuoti žadantiem ir jau sportuojantiem žmonėm, bet ir treneriams, nes Norbertas dalinasi savo neįkainojama patirtimi, kaip žingsnis po žingsnio pats tapo treneriu svetimoje šalyje. Tikiuosi jums patiks, o dabar kviečiu klausytis mūsų pokalbio su Norbertu Lisausku.

Šiandien daugkartinė Lietuvos čempionė sportininkės karjerą derina su motinyste, trenerės darbu, pareigomis eksporto srityje bei savanoryste krašto apsaugoje. Kaip viską suspėti? „Viskas įmanoma, kai nori, ir nebijai priimti pagalbos iš kitų”, – sako Vaida, šeimą vadinanti didžiausia savo pergale. Baigiantis metams, įprasta išsikelti sau ateinančių metų tikslus, ir olimpietė tiki, kad tai veikia. „Tikrai rekomenduoju kiekvienam turėti tokį sąrašą, o geriausia, parašytą ranka, ant popieriaus”, – pataria profesionali sportininkė. Visgi Vaida atkreipia dėmesį, kad svarbiausia ne aklai siekti tikslų, bet mėgautis procesu, nes visko įgyvendinti gal ir nepavyks, svarbiausia tai, kuo tampame šiame kelyje. Kaip grįžti į sportinę rutiną, jei per šventes leidote sau atsipalaiduoti? Ar savaitė be treniruočių ir gausus stalas pakenks sportiniams rezultatams? Kaip nuo Naujųjų iš tiesų pradėti gyventi sveikiau, aktyviau ir paversti tai gyvenimo įpročiu?