Atėjus žiemai, skubame mėgautis žiemos sportu, tačiau jei ilgą laiką buvote nejudrūs, rizikuojate patirti rimtų traumų. „Ar judėjimas daro žalą, ar naudą, daugiausiai lemia krūvio dozė”, – atkreipia dėmesį Lietuvos Sporto universiteto lektorius ir kineziterapeutų draugijos valdybos narys. Rolando teigimu, jei visus metus sėdėjote prie kompiuterio ir staiga išsiruošėte slidinėti, raumenys greičiausiai yra praradę judesio atmintį, todėl apkrovą reikia didinti pamažu – kūnui patinka banguotas krūvis. Ar yra gerų ir blogų pratimų? Kaip dažnai reikia keisti kūno padėtį? Laidoje išgirsite itin vertingų profesionalo patarimų, kaip išsijudinti po ilgalaikės statinės padėties, ir sužinosite geriausią sėdėjimo pozą.

Mūsų pokalbio metu Aidas artėjo prie kol kas didžiausio savo bėgimo karjeroje įveikto atstumo – per daugiau nei 400 dienų jis apibėgs aplink pasaulį. Tiesa, planus bėgti tarp valstybių pakoregavo pandemija, ir didžioji dalis bėgimo nuo praėjusių metų vyko Lietuvoje, o nubėgti kilometrai fiksuojami virtualiame žemėlapyje. Kone kasdien ultra bėgikas įveikia apie 80 km ir šioje laidoje pasidalins, kaip ne vienerius metus šiam bėgimui ruošėsi ir fiziškai, ir psichologiškai, atskleis, kodėl daugiau nei 30 000 km nusprendė bėgti vyresniame amžiuje, ir kodėl bėgantiems žmonėms taip svarbu klausytis savo kūno signalų. „Pripažinti, kad pavargai ir reikia poilsio, nėra bailumas, kartais tai tiesiog protingas sprendimas, o nuo protingų sprendimų priklauso, kaip judėsi toliau”, – dalinasi beprotiškus atstumus nekart įveikęs bėgikas. Kodėl bėgant ilgus nuotolius labiausiai reikia kantrybės? Kokie gamtos pavojai gresia bėgant iš vieno žemyno į kitą? Ar bėgimas gali pakeisti gyvenimą?

Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje miegą ir poilsį įprasta nuvertinti. „Neįmanoma pamiegoti į ateitį ar sugrąžinti sau miego skolą”, – sako sertifikuota miego trenerė Agnė Rudžianskaitė ir paaiškina, kodėl kiekvienam žmogui toks svarbus kokybiškas ir reguliarus miegas. Daug metų Agnė dirba ir sveikatingumo trenere, tad dažnai sutinka žmones, kurie rūpinasi fiziniu aktyvumu ir mityba, tačiau negali pasigirti gera savijauta. „Miegas susijęs ne tik su mūsų energija, dėmesio koncentracija, bet ir atsistatymu ir alkio jausmu”, – atskleidžia miego specialistė. Kas labiausiai trukdo išsimiegoti? Kodėl jei nepavyksta užimigti, reikia lipti iš lovos? Miego trenerė pasiūlys veiksmingus ir paprastus būdus, kaip kiekvienas jau šįvakar galime pasirūpinti savo miego higiena ir kitą dieną džiaugtis geresne savijauta ir energija.

„Labiausiai žmogų motyvuoja emocijos, o ne loginiai sprendimai”, – šioje „Pradėsiu nuo pirmadienio” laidoje atskleis populiarios aktyvių žmonių ir bėgikų bendruomenės „I Run Lt” įkūrėja. Kalbamės apie tai, kada mus motyvuoja sveikas noras keistis ir praturtinti savo gyvenimą, o kada pokyčių siekiame, jausdami meilės sau ir pripažinimo trūkumą. „Socialiniuose tinkluose lyginamės net ne su žmonėmis, o su filtruotais, pakoreguotais paveiksliukais, ir tai tampa paskatinimu ne motyvuoti save, o žaloti”, – sako aktyvios gyvensenos entuziastė, nepritarianti siekiui gyventi perdėtai idealų gyvenimą, o prokrastinaciją vadinanti natūralia bei žmogiška savybe. Šioje laidoje išgirsite, kaip atrasti savo asmeninę motyvaciją ir išsigryninti tikslus, kurie leis pasiekti ilgalaikių rezultatų bei nemesti aktyvesnės gyvensenos, kai atsiduriate motyvacijos duobėje.

Šio „Pradėsiu nuo pirmadienio” įkvėpimo šaltinis – bėgikė Greta Štreimikytė – turi regėjimo negalią, tačiau tai netrukdo jai mėgautis sportu, dirbti, siekti jau antro magistro laipsnio ir apskritai gyventi aktyviai. „Aš visada dariau viską ir nejaučiau jokios baimės”, – prisiminusi vaikystę juokiasi jau dukart parolimpinėse varžybose puikiai pasirodžiusi profesionali sportininkė, už viską dėkojanti aktyviai šeimai ir Airijai, kur gyvena nuo paauglystės. Kokią gerąją patirtį galime pasiimti iš labiau pažengsuių šalių, kai kalbame apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę? Ar tiesa, kad darbdaviai ypač vertina sportininkus ir kodėl? Kokių svarbių gyvenimo pamokų žinomą bėgikę išmokė šis sportas?

Dietų kultūra vis dar veikia didelę dalį visuomenės – tikime, kad turime atitikti tariamus grožio standartus, tilpti į mažiausio dydžio rūbus, o sportiškas ir lieknas kūnas esą kalba apie žmogaus sėkmę ir meilę sau. Ar tikrai? Apie kūno įvaizdį lyginimąsi su kitais bei sveiką požiūrį į save ir svorio korekciją kalbamės su gydytoja-dietologe Dalia Vaitkevičiūte. „Nėra universalių mitybos taisyklių, tinkančių kiekvienam, visi mes esame skirtingi, ir kiekvienam tenka atrasti savo formulę”, – sako populiari dietologė. Kas yra ta tikroji meilė sau? Kodėl populiarios dietos nebūtinai tinka visiems? Kaip formuoti sveikatai palankius mitybos įpročius ir metant svorį nepamesti galvos?