Jogos mokytojos kelias į šią profesiją prasidėjo anksti – dar paauglystėje mamos dėka domėjosi meditacija bei emocine sveikata, o galiausiai noras tapti jogos instruktore nusvėrė ir karjerą muzikos srityje. „Ilgą laiką jaučiau, kad noriu mokyti jogos kitus, ir ta mintis manęs nepaleido, todėl išvykau į Indiją, nes tai – jogos namai”, – prisimena Lina. Kokias vidines ir išorines savybes lavina joga? Kam jogos praktika gali padėti labiausiai? „Ji naudinga ir kitokių treniruočių mėgėjams, nes moko sąmoningumo – kaip išjausti judesį, ir ragina susimąstyti, ko mes apskritai norime pasiekti sportuodami”, – sako jogos mokytoja.

Futbolininkas, Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinės fizinio rengimo treneris ir mokytojas futbolą atrado dar vaikystėje žiūrėdamas pasaulio čempionatą. Supratęs, kad aukščiausios klasės žaidėju nebus, Tadas vis tiek savo karjerą susiejo su futbolu. „Man futbolininko patirtis visada padėjo, tą patį šiandien sakau vaikams – gal ir nežaisite aukščiausiose lygose, bet ši patirtis jums padės”, – įsitikinęs fizinio rengimo specialistas. Apie kokią karjerą svajoja jaunieji Lietuvos futbolininkai? Su kokiomis kliūtimis susiduria jaunuoliai, norintys toliau profesionaliai žaisti futbolą mūsų šalyje? „Kai vaikinams yra 14-15 metų, ateina laikas apsispręsti, ir čia svarbus trenerių bei tėvų palaikymas, nes kartais tokiam amžiuj gali pasukti kitu keliu ir niekada nesužinoti, ar galėjai tapti sėkmingu futbolininku”, – sako Tadas Kazlauskas.

Itin sportiška trenerė šiemet svajojo antrą kartą dalyvauti fitneso varžybose, tačiau poreikis karantino metu labiau investuoti į sveikatą, planus pristabdė. „Ruošiantis varžyboms labai kenčia socialinis gyvenimas – pernai į mano pasiruošimą pateko ir gimtadienis, ir vestuvės, tad reikėjo valios”, – prisimena Justa, savo geriausią formą pasiekusi, kai jos sūnui buvo dveji metai. Trenerės teigimu, fitneso varžybos nėra jos dalykas – ši patirtis Justai buvo visiškas išėjimas iš komforto zonos: „Man patinka gyventi patogiai – ir pasportuoti, ir skaniai pavalgyti, ir į vakarėlius kartais nueiti, tačiau ruošiantis jokio komforto nebelieka”.

Pilateso mokytojas ir judėjimo be skausmo mokyklos specialistas Deimantas Vaitkevičius neigia mitus apie amžių. „Jei kiekvieną dieną špagatui skirsite bent 5-10 minučių, tai duos rezultatų”, – sako treneris. Deimantas primena, kad skausmas nėra normali organizmo būsena. „Skausmas judant įspėja, kad kažką turime koreguoti, tačiau dažnai žmogus prie to pripranta arba kaltina amžių”, – pilateso profesionalas ragina neignoruoti kūno pojūčių. Kaip mūsų sveikatą ir judėjimą veikia netaisyklingas kvėpavimas? Kokius nesudėtingus judesius galime atlikti tiesiog dabar, kad padėtume savo kūnui pasijusti geriau?

Po traumos, kuri tuomet vos 22 metų vaikinui atėmė galimybę vaikščioti, Augustas nelaukė stebuklo ir pasuko į profesionalų sportą. Tiesa, jau pirmame savo pasaulio čempionate irkluotojas suprato, kad dėl medalių reikės pasistengti. „Galvojau, kad esu labai stiprus, nes irklavau ir prieš traumą, tačiau klydau”, – sako sportininkas, netrukus patekęs tarp geriausių pasaulio neįgalių irkluotojų. Pernai Augustas svajojo parvežti Lietuvai parolimpinį medalį, tačiau planus sugriovė pandemija.

Antroje pokalbio dalyje su trenere Agne Buta ieškome atsakymo, kaip naujamečius pažadus sportuoti ir judėti daugiau paversti realybe. Kodėl pažadai sportuoti nuo Naujų metų kartais lieka tik pažadais? Agnė siūlo, kaip to išvengti: „Jei jau kilo mintis pradėti sportuoti, padarykite kažką dėl to jau dabar, šią akimirką”. Kodėl svarbu pradėti sportuoti pamažu ir neperspausti, ypač pastebėjus pirmuosius rezultatus?