Įkvėpk, iškvėpk, nesijaudink – kartais viskas yra gerai. Ir vis dėl to, vienintelis pastovus dalykas gyvenime yra … pokytis.

Eina sau, kaip mane gąsdina ramybė ir buvimas vienoje vietoje. Ir nors puikiai žinau, kad stabilumas ir ramybė turėtų būt siekiamybė, man tai dažniau atneša nerimą. Bijau, kai atrodo, kad niekas nevyksta.

Pastarąją savaitę atpažinau save šioje būsenoje, stebėjau, kaip lengvai įsiveliu į proto žaidimus ir net imu panikuoti. Supratau, kad palyginus su tempu, prie kurio pripratau, dabar tiesiog yra kitaip, ir ta ramybė yra sunkiai uždirbta. Tai, kad manęs visur daug, nebūtinai yra ženklas, kad man sekasi gerai. Galbūt sėkmė ir yra galimybė pabūt ramiai?

Bet žinau, kad mano saugumo jausmas yra judėjimas, nuolatinis pokytis ir jausmas, kad nestoviu vietoje. Ir tada gyvenimas pasiūlo man galimybę paūgėti ir atrasti save ramybėje ir pačiai tapti savo “safe place”. Ohhh, kiek daug turiu mokytis. Pavargstu nuo savęs ir savo sienų, kurias turiu griauti. Bet tas procesas toks įdomus!

Jeigu tau, kaip ir man, tampa neramu, kai ramu, štai keli dalykai, kurie padeda man susikurti saugesnę erdvę savyje:

• Išeinu iš ekranų arba ženkliai sumažinu laiką socialiniuose tinkluose. Ok, džiaugiuosi, kai matau kitus keliaujant, veikiant, patiriant, bet .. štai netyčia vėl pasilyginau su kažkuo. Šiame etape suprantu, kad kitų nuotykiai nukreipia mano dėmesį nuo dabar, ir imu gyventi ne savo gyvenimą ir ne šioje akimirkoje, o mintyse apie ateitį, kuri dar neįvyko.
• Užsirašau pirmas ryto mintis, kol diena nenusinešė manęs su savimi – įvardinu savo jausmus, mintis ir išeinu iš galvos išrašydama viską. Nepatogumo ir nerimo jausmas gali būti kliūtis arba nuoroda, kad atėjo metas keisti kryptį ar požiūrį. Jei tai priimsi sąmoningai klausdamas savęs, kodėl taip jauties, gali atrasti didelę augimo galimybę ir naują kelią.
• Prisimenu, kada jaučiaus laimingiausia per pastaruosius metus ir peržiūriu rutiną, kurią tuo metu turėjau, – kada kėliaus, kiek judėjau, ką valgiau, su kuo bendravau. Ir pamatau, kad mano įpročiai ir rutinos yra visai stabilios nesvarbu kur būčiau – ar tikrai stabilumas mane turi taip gąsdinti?
• Tu nesi tavo mintys, ir vienas iš būdų tai suprasti ir nekurti savo galvoje “liūdesio ir nerimo kampanijos” yra tapti savo minčių stebėtoju, o ne auka. Leisk joms ateiti, apžiūrėk jas, pamojuok ir paleisk. Tai atrodys sudėtinga iš pradžių, bet kuo daugiau praktikuosi, tuo dažniau pastebėsi, kad gebėjimas valdyti savo mintis yra super galia.

Ir net kai atrodo, kad darai darai, bet niekas nesikeičia, žinok, kad taip nėra. Būna etapų, kai turime likti kantrūs ir siekti to, kas mums svarbu, negaudami greito apdovanojimo.Tačiau būtent šis įsipareigojimas sukurti stabilumo savo rutinose, emociniame pasaulyje, santykiuose ar finansuose yra kelias į tikrai jaudinantį ir pozityvų gyvenimą, o lėtesni etapai ir TYLA leidžia labiau įsiklausyti į save, į savo širdį, kuri visada žino, ką turi daryti.

Nepaleisk,

Rita x