Ir aš noriu! Mes visi norime greito apdovanojimo, ypač šiais laikais, kai apskritai esame įpratę viską gauti greitai. Todėl šiandien tikiuosi parodyti tau, jog greiti rezultatai sportuojant iš tiesų egzistuoja, ir tik nuo mūsų požiūrio ir atidumo priklauso, ar juos pastebime ir įvertiname.
Neseniai gavau itin nuoširdžią žinutę su, manau, daugeliui aktualiu klausimu:
“Sveiki, Rita! Butinai pradesiu su Jumis sportuoti, kasdien uzsimotyvuoju vis labiau, bet yra vienas BET, kuris tikriausiai neleidzia pradeti DABAR. Cia jau psichologiniai dalykai, manau, ne karta teko tai girdeti is kitu merginu. Ir gal turesite sioki toki atsakyma man. Visada visko noriu ir dazniausiai gaunu cia ir dabar. Noriu tatuiruotes – ryt jau turiu, noriu naujo rankinuko – siandien turiu ir pan. Su sportu, mityba, pokyciais galvoje viskas taip greit nevyksta. Todel atrodo: kam cia pradeti, juk pokyciai bus labai negreit, ilgai uztruks, as nepajegsiu ir pan. Nemoku dziaugtis mazais pasiekimais. Visiskai. Tas mane baisiausiai liudina ir stabdo.”
Ši sportininkė mane visiškai užbūrė savo atvirumu ir tuo, kad jau pačiame klausime užkodavo atsakymą, kuris padėtų mums visiems, kurie norime greitai pamatyti, dėl ko taip sunkiai dirbame. “Nemoku džiaugtis mažais pasiekimais” – tai yra pati svarbiausia informacija, nurodanti, jog maži pasiekimai iš esmės YRA VERTI DŽIAUGSMO. Mums belieka išmokti juos pastebėti, įvardinti ir vertinti. Tačiau kaip?
Judėjimas yra investicija į aeitį – tai ne sprintas, o maratonas, tačiau sportuodami mes tikrai gauname daug dalykų ČIA IR DABAR:
1) Jauties geriau po geros treniruotės nei prieš ją? Tai yra visiškas quick fix – nuotaikai, energijai ir fizinei savijautai. Nenuvertink ir grožio – rausvesni žandukai, degančios pasitikėjimu savim akys, šypsena, grakštesnė poza ir lengvesnė eisena – tai yra dalykai, kurių neįmanoma nepastebėti tau įžengus į kambarį!
2) Dirbdama su klientais pastebiu, kad sportas ir aktyvumas dažnai natūraliai juos atveda prie sveikatai palankesnių maisto pasirinkimų, tvarkingesnio miego režimo ir rutinos, leidžiančios maksimaliai išnaudoti jėgas sportuojant ir pilnai atsistatyti kitoms treniruotėms. Taip sportas greitai tampa gyvenimo dalimi!
3) Per bendras veiklas, iššūkius ir asmenines pergales jauties labiau susijungęs su kartu sportuojančiai žmonėmis, su kuriais gali dalintis patirtimi. Tai yra Bendruomenės galia, kuri itin svarbi norint išlaikyti motyvaciją ir jausti palaikymą. Nauji draugai yra vienas iš pačių gražiausių aktyvaus gyvenimo būdo rezultatų, nutinkančių tikrai greitai.
Kad visa tai pamatytum, STEBĖK SAVO PROGRESĄ – pasižymėk savijautą prieš ir po treniruotės, pratimus, kurie “stebuklingai lengvėja”, įsivardink savo sporto partners in crime – žmones, kurie labiausiai tave palaiko, ir tapk motyvacija bei pavyzdžiu kitiems.
Jeigu paklaustumėt manęs, tai šie maži pasiekimai ne tokie jau ir maži. Gal net didesni ir svarbesni nei svajonių svoris ar raumenys. Jau nekart citavau savo mokytoją dr. Simoną Pajaujienę: “Laikui bėgant, grožis nebūtinai suteiks sveikatos, bet sveikata visada suteiks grožio”.
Ir dar – mano asmeninė istorija apie mažaus svarbaus žingsnio reikšmę (iki šiol patiriu stiprius jausmus, kai prisimenu tą akimirką..)
Vos pradėjusi įsivaizduoti, kad galiu būti trenere, gavau MRT atsakymą apie porą jau įvykusių stuburo išvaržų ir dar keletą “pareinančių”. Be to, kad kentėjau didžiulį skausmą ir viena mano koja veikė šiaip sau, man tai reiškė gėdą, kad susimoviau, kad viskas baigta, nors ir neprasidėjo, nes ateinu į šį kelią, kuris mane beprotiškai veža, jau sugriuvusi visam laikui. Toliau – 3 valandos kelio iš Vilniaus ašarose ir vakarinė treniruotė Klaipėdoje. Grįžus turėjau valandą iki jos ir susmukau į sofą, kur labiausiai norėjau ir ketinau pasiduoti. Likus 10 min iki treniruotės pakilau ir pasiėmiau telefoną, nes nusprendžiau, kad eisiu ir fotografuosiu bei filmuosiu treniruotę – darysiu tai, ką galiu, kad sukurtume bendruomenę, kurioje sportas taptų malonumu ir gyvenimo dalimi, o ne bausme ar prievole. Ta akimirka buvo mano balsas už mano ateitį – už tai, kuo esu dabar, tai, kaip galiu judėti dabar, tai, kaip jaučiuosi dabar, praėjus puikiems, aktyviems, stipriems ir geriausiems septyneriems metams. Bet tam man reikėjo parklupti ant kelių prieš savo puikybę ir išmokti su savo kūnu elgtis kaip su puoselėjamais namais, o ne priemone gauti dėmesio, įgyti daug daug svarbių žinių, išsiugdyti daugiau empatijos pirmiausia sau, kad galėčiau rūpintis kitais, pripažinti savo silpnumą ir vis tiek eiti pirmyn – nors, prisiekiu, kartais ir tai buvo labai sunku.
Tas žingsnis nuo sofos yra rezultatas to, ką dabar skaitai. Tai, kad šiuo metu PNP sporto bendruomenei priklauso šimtai žmonių skirtinguose pasaulio kampeliuose. tai, kad netrukus po vis dar šilta Turkijos saule laukia jau trečiasis mūsų retreat’as – visa tai yra vieno mažo skaudančio, bet ryžtingo žingsnio rezultatas.
Ir tikrai tikrai yra daug momentų, kai aš visai nenoriu sportuoti. Bet nėra ir nebuvo nei vieno ryto, kad tai padarius, nesijausčiau daug geriau. Nuotaika seka paskui veiksmą.
