Kai mūsų įsitikinimai ima lemti veiksmus – kalbu apie “tobulo” laiko laukimą, atidėliojimą, “draugišką” balselį viduje, kuri ragina palaukti kito pirmadienio ir t.t. – ateina metas dar kartą priminti sau, kad kartais stovėjimą vietoje lemia tiesiog per didelės užduotys. Kaip liautis būti kliūtimi savo paties kelyje?

• Jei nuolat atidėlioji, PAKLAUSK SAVĘS, nuo kokio nepatogumo ir nesaugumo tave bando gelbėti toks elgesys? Nuostabu, kiek daug gali atnešti paprasčiausias pokalbis su savimi arba rašymas, ypač apie dalykus, kuriuos žinome, kad turime padaryti, bet nedarome. Klausk savęs teisingų klausimų ir būk su savimi brutaliai atviras.
• PAIEŠKOK sau draugiškesnių žodžių ir atjautos, nes visi geri dalykai sau ir savo kūnui turėtų atkeliaut iš meilės sau, o ne iš noro keistis. Iš tiesų pamildami save ir savo (ne)tobulą gyvenimą, atrandame natūralų poreikį labiau rūpintis kūnu, kuriame gyvename, nes jis yra vieninteliai tikri namai.
• NEKELK GRANDIOZINIŲ TIKSLŲ – per didelis tikslas atima net mažiausią motyvaciją, todėl pamėgink suskaidyti jį į mažas svarbias užduotis, kurias gali atlikti šiandien ir dabar pat. 5 minutės treniruotės? Tinka! Vienas iš blogesnių dalykų yra nedaryti nieko, nes šiandien negali tam skirti daug laiko. Pasitelkus paprasčiausią matematiką, tampa aišku, kad 5 minutės kasdien yra daugiau nei nulis minučių, kol atidėlioji.*
• NESILYGINK SU KITAIS. Mes dažnai nesame atsakingi už tuos kritikuojančius balsus, kuriuos įsidiegėme, bet galime sąmoningai pasirinkti neidealizuoti kitų gyvenimo, nes visi visi žmonės susiduria su tais pačiais bendrais sunkumais, turi tokias pačias pradžias, ir visi gali pasiekti visko, ko panorėję, jei tik pradeda ir išlieka nuoseklūs.