Tikiu, kad labiausiai mums kenkia sprendimų priėmimas vadovaujantis emocijomis. Jei manęs paklaustumėte, ar tikrai “jaučiu, kad noriu sportuoti”, kartais atsakymas tikrai būtų ne. Bet tada užduodu sau teisingus klausimus.
Vienas iš geriausių klausimų sau, kai pasirenku ką nors daryti / nedaryti, įsigyti ir panašiai, yra “ar myliu save?” Ir jei atsakymas yra ne, žinau, kad verta pagalvoti apie kitokį sprendimą.
Pritrūkus motyvacijos, klausiu savęs, ar atlikusi treniruotę jausiuosi geriau, stipriau, smagiau, o gal paprasčiausiai būsiu laimingesnė? O gal ji priartins mane prie tikslo, prie žmogaus, kuriuo NORIU TAPTI, gal leis man paprasčiau atlikti kitas gyvenimo užduotis, taip sutaupys man laiko, suteiks pasitikėjimo savimi ir drąsos?
Neįmanoma visąlaik daryti tik tai, kas malonu ir lengva. Tapti geriausia savo versija negali būti lengva. Gyvenimas bet kada gali tapti sunkus, dėl to darome sunkius dalykus, kad gyventume lengviau.
Motyvacija VISADA BAIGIASI. Nesvarbu, ar tai sportas, darbas, santykiai – mes visi ir visada išsemiame tą įkvėpimo šaltinį, kuris atėjo, kaip gaivus lietus karštą dieną, perliejo malonumu ir pilve plazdėjo drugeliais. Tada pamažu ateina ramybė – kitoks sezonas, o tada, žiūrėk, imi matyti neigiamų dalykų, dažniau girdėti sabotuojantį vidinį balsą ir kurti pasiteisinimus.
Aš labai didžiuojuosi PNP sportininkų istorijomis, kai jie labai užsiveda, įsitraukia, tampa gerąja to žodžio prasme, priklausomi, tačiau atsargiai žvelgiu į super super motyvuotus žmones, nes: 1) jie dažnai gali persistengti, o sportuojant svarbu ne kiekybė, o kokybė; 2) staiga pradėjus su didžiuliu užsidegimu, tampa sunkiau įvertinti tą ramybę ir pastovumą, kai treniruotės tampa tokia pat įprasta tavo gyvenimo dalimi kaip valytis dantis.
Dėl to aš dažnai darau check-in su labiausiai motyvuotais nariais, ir mes kartu ramiai sukuriame rutinas, kurios subtiliai įsilieja į žmogaus kasdienybę, ir treniruotės namuose nebėra big deal, jos yra part of the deal. Ir tada mes kartu atrandame tai, kas svarbiausia, – PRIE PAPRASTŲ TRENIRUOČIŲ PAPRASTA PRIPRASTI.
Kai baigiasi motyvacija, prisimink, kad viskas, ko reikia, yra PRADĖTI. Pradėti, tik pradėti – nieko daugiau – ir kažkas įvyks. Net jei tai bus super nedaug, super trumpai, super mažas judesys. Kai kuriems iš mūsų kai kada vien pakilti iš lovos po sunkių dienų yra pasivaikščiojimo Mėnulyje vertas žingsnis pirmyn – dėl to per mažų žingsnių pirmyn nebūna. O kitą dieną pradėk vėl. Jei tai treniruotė, šiandien tavo užduotis tėra pasiruošti sporto kampelį namuose, užsisakyti tą kilimėlį (gražų, ok?:)) Viskas, done. Rytoj pradėk vėl – atsistok ant kilimėlio. Done. Poryt – pavaikščiok ant kilimėlio. Double done.
Ir anksčiau ar vėliau TU TAI DARYSI. 5 min treniruotė yra treniruotė. Tavo kūnas prašys daugiau. Dar svarbiau – tavo smegenys pastebės, kad tai teigiamai veikia kitas sritis – darbe, su vaikais, su šeima, su draugais, žiūrėk, staga esi ir ramesnis, žvalesnis, užtikrintesnis, gyvesnis. Duokit dar!
PNP sporto bendruomenė 2023 metus pavadino PROGRESO METAIS. Jo siekiame vadovaudamiesi SMALL SIMPLE STEPS principu. Visi kalneliai nėra lengvi, bet kalno viršūnė pasiekiama padėjus vieną pėdą pirmyn, tada kitą, tada vėl ir vėl ir vėl. Ir mums nebūtina visą laiką žiūrėti į viršunę – nukreipk žvilgsnį tik į kelis žingsnius prieš save. Tai yra viskas, ką turi, tai yra viskas, ko reikia. Galiausiai koncentruojantis į vieną žingsnį vienu metu nebėra taip statu, nebėra taip sunku, kelias tampa plokštesnis, ir tu nori nebe motyvacijos. Tu nori DARYTI tai, ką darai. Nes tu jau pamatei ir įsitikinai, kad tu gali daryti daugiau, ir tu gali BŪTI DAUGIAU.
