Kai jausdavau didelį nuovargį ir neklausiau savo kūno, maniau, kad tai tik tingumas, ir kartais sportuodavau visai be jėgų. Lengva susipainioti, kai gerai apšyli, užsihaipini ir treniruotės vidury jauties visai puikiai, tačiau vėliau sunku atsistatyti, kamuoja prasta nuotaika ir ateiti į dar vieną treniruotę po kelių dienų tampa dar sunkiau.
Tai pasikeitė, kai išmokau gerbti savo kūną, klausyti jo signalų ir nepaisant visko, pripažinti, kad mudu esame komanda, ir sportas yra dėl savęs, o ne prieš save. Nes.. STIPRĖJAME NE TRENIRUOTĖS, O POILSIO METU.
Kaip žinoti, kad esi pasirengęs kitai treniruotei?
1. Tau nieko neskauda (poros dienų malonus raumenų maudulys po praėjusios sunkesnės treniruotės nesiskaito)), nejauti anksčiau nepatirto diskomforto ir raumenų įtampos;
2. Tavo širdies ritmas ramybės būsenoje yra įprastas ir žemesnis, o po krūvio pakankamai greitai tampa normalus;
3. Tavo miegas kokybiškas ir pakankamas, atsikeli pailsėjęs ir žvalus;
4. Tavo nuotaika pakankamai stabili ir gera, o pagalvojęs apie treniruotę, jauti malonų jauduliuką, o ne vidinį pasipriešinimą;
5. Tau netrūksta motyvacijos kitoms užduotims ir darbams, nejauti sau nebūdingo nuobodulio viskam, kas tave supa (vadinu šią būseną „tired & uninspired”😬)
6. Tavo krūvis subalansuotas ir adekvatus, per savaitę turi bent 2 poilsio dienas ir ne daugiau 2-3 tikrai intensvių treniruočių;
7. Išmanieji fitneso laikrodžiai taip pat pateikia išsamią ataskaitą apie pasirengimą – aš tai matau per Garmin “readiness” funkciją. Mano pasiruošimas apskaičiuojamas laikrodžiui išmatavus miegą, atsistatymo laiką, apkrovą, stresą ir HRV duomenis (širdies ritmo variabilumas).
Tiesa ta, kad niekas nepadarys darbo už tave, ir kartais išties reikia save paspausti tiesiog pasirodyti treniruotėje, kad pamatytum, jog esi puikiai pasiruošęs, bet kai nutinka gyvenimas, kai išvargina ne tik fiziniai, bet ir emociniai krūviai, kūnas kalba – gerbk jį, ir ši kelionė bus efektyvi, smagi ir įkvepianti!💛
